Investuotojo abc
Turite pinigų ir planuojate juos investuoti? Pagirtina, tačiau, jei esate tik pradedantis investuotojas, neskubėkite veikti. Reikalas tas, kad investavimas yra puikus būdas užsidirbti pinigų, tačiau su viena sąlyga – jei išmanote bent pagrindinius jo principus. Priešingu atveju jūsų lėšos atiteks kam nors kitam – deja, tokios šio pasaulio taisyklės. Todėl užmirškite viską, ką apie investavimą girdėjote iš bendradarbio, besidominčio vertybinių popierių birža, ar studijų draugo, užsidirbusio nekilnojamojo turto rinkoje. Investuojate savo pinigus, todėl naudokitės savo galva. Štai penki svarbiausi žingsniai, kuriuos privalo atsiminti kiekvienas pradedantis investuotojas. I žingsnis: ar turite tikslą? Ko siekiate investuodami? Tai svarbiausias klausimas šiame versle. Neturėdami aiškaus tikslo negalėsite nieko planuoti, ir galiausiai tik sėkmė lems, ar jūsų investicija duos rezultatų. Tikslai gali būti įvairūs. Tarkime, vieni žmonės nori tiesiog užsidirbti papildomų pinigų. Kiti siekia finansinės nepriklausomybės – iš investicijų gaunamos pajamos gali pakeisti atlyginimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie siekia aprūpinto gyvenimo išėję į pensiją. Turėdami aiškų tikslą, galite tęsti ir suplanuoti, kaip jį pasieksite. Čia svarbūs trys dalykai: * kiek laiko turite investicijoms; * kokio investicijų prieaugio pageidaujate; * ir, galiausiai, koks rizikos lygis jums yra priimtinas. Laiką apskaičiuoti gana paprasta. Tarkime, jei jums 30 metų, o tapti finansiškai nepriklausomu norite sulaukęs 50-ies, turite ištisus du dešimtmečius pasiekti tikslą. Tai bus jūsų "laiko horizontas" – terminas, per kurį ketinate sukaupti norimą kapitalą. Kita vertus, jei planuojate išeiti į pensiją po penkerių metų, turėsite kur kas mažiau laiko – taigi ir investuoti teks kitaip. Žinodami, kiek laiko turite savo tikslui pasiekti, galite įvertinti pageidaujamą investicijų prieaugį – kitaip tariant, pelną, kurį Jūsų investicija turėtų duoti. Vienas iš paprasčiausių būdų tai padaryti – pasinaudoti vadinamąja "72 taisykle", leidžiančia apytiksliai įvertinti pageidaujamą investicijų prieaugį. "72" taisyklė veikia taip: norėdami apytiksliai apskaičiuoti, per kiek metų padvigubinsite savo investiciją, turite skaičių 72 padalinti iš metinės investicijų grąžos. Tarkime, jeigu metinė investicijų grąža bus 8 proc., padalinę 72 iš 8 gausite 9 – taigi Jums reikės devynerių metų padvigubinti savo investiciją. Ir atvirkščiai, jei norite padvigubinti savo investiciją per 6 metus, Jūsų metinė investicijų grąža turės siekti 12 proc. (72/6=12). Ši yra gana tiksli, kai skaičiuojama terminui iki 20-ies metų. Investicijų prieaugis glaudžiai susijęs su rizika – neišvengiama bet kokių investicijų palydove. Investicijų verslas – kaip sūpuoklės: kuo didesnis prieaugis numatomas, tuo aukštesnis rizikos lygis. Jei norite uždirbti daug ir greitai, susitaikykite su tuo, kad ir grėsmė prarasti visus pinigus bus didelė. Privalote suprasti, kad Jūsų investicijos gali būti nesėkmingos, ir tai ne visuomet yra akivaizdu iš pirmo žvilgsnio. Kita vertus, jei norite maksimalaus saugumo, žinokite, kad investicijų prieaugis bus minimalus. Jei rizikos lygis Jums nepriimtinas, tuomet išsikėlėte pernelyg ambicingą tikslą. Pradėkite planuoti iš naujo – juk nuo to priklauso Jūsų pinigų likimas. Na, o jei nusprendėte, kad ir investicijų prieaugis, ir rizikos lygis Jums priimtini – ženkite kitą žingsnį ir išsiaiškinkite visas investavimo galimybes. II žingsnis: kur galima investuoti? Variantų, kur galite padėti savo pinigus, yra daugybė. Norėdami pasirinkti geriausią, turite žinoti visų jų privalumus ir trūkumus. Štai keli dažniausiai pasitaikantys būdai, kaip galima elgtis su pinigais. Nors dalis jų gali būti Jums neaktualūs, pravartu su jais bent susipažinti. Gryni pinigai. Taip, tai taip pat yra investicija. Aišku, laikydami krūvą grynųjų namuose pelno negausite, tačiau šios priemonės privalumas – galimybė panaudoti tiek užklupus nelaimėms, tiek staiga atsivėrus naujoms galimybėms. Kita vertus, pinigus gali pavogti, jų vertė prarandama dėl infliacijos, juos sudėtinga transportuoti, yra įvairių rūšių valiutos rizika. Pinigai, laikomi indėliais banke. Neblogai, tačiau bankai gali bankrutuoti. Kad išvengtumėte rizikos prarasti pinigus, įsitikinkite, kad Jūsų bankas apdraudė indėlius. Naudokitės ne vieno, o kelių bankų paslaugomis. Nepamirškite, kad bankus sužlugdyti gali ir valstybės politika, todėl dalį pinigų verta laikyti saugioje užsienio šalyje įsikūrusiame banke. Auksas. Labai senas investavimo būdas, šiandien daugiau vertintinas kaip seniai praėjusių laikų relikvija. Tačiau vyriausybės dažnai negali sukontroliuoti savo išlaidų, dėl to anksčiau ar vėliau padaro žalos savo valiutai, be to, kartais šalys kariauja. Nežinia, kas gali nutikti per ateinančius keliasdešimt metų, todėl šiek tiek aukso pravers atėjus sunkiems laikams. Trumpalaikiai (90 ir mažiau dienų) vyriausybės vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės. Jie yra labai saugūs ir labai rekomenduojami. Tai turėtų būti Jūsų pagrindinis grynųjų pinigų pakaitalas. Meno kūriniai, brangenybės ir įvairios kolekcijos. Mano nuomone, tie, kurie laiko šias priemones investicijomis, klysta. Pirma, jos yra nelikvidžios. Antra, jomis spekuliuojama, jų (ypač meno kūrinių) vertė labai priklauso nuo vyraujančių nuomonių. Populiarus dailininkas po poros dešimtmečių gali būti užmirštas, įsigijus senovinį meno kūrinį gali paaiškėti, jog tai klastotė... Netgi deimantų vertė smarkiai svyruoja: jie dažnai padirbinėjami, be to, gali būti pažeisti, prarasti spalvą ir kitaip nukentėti – visa tai sumažins jų vertę, o Jūs prarasite pinigus. Meno kūrinius ir brangenybes pirkite tuomet, jei jie suteikia Jums džiaugsmo. Tačiau nelaikykite jų investicija – tai daugiau hobis. Prekyba ateities sandoriais, pvz., nafta, cukrumi etc. prekių rinkoje (angl. "commodities"). Lietuvoje šis investavimo būdas mažai taikomas, tačiau žinoti apie jį verta. Reikalas tas, kad šiame versle pinigus praranda 90 proc. "investuotojų mėgėjų" ir 50 proc. profesionalų. Didžiulis šių sandorių privalumas – jų vertė mažai priklauso nuo daugelio kitų investicijų ir nuolat kyla dėl infliacijos. Tačiau šiose rinkose dažnai kyla "burbulai" – kainos staigiai išauga, o po to stipriai sumažėja, jas veikia spekuliacijos, gamtinės nelaimės ir vyriausybių spendimai. Tokio tipo verslą geriau palikti profesionalams. Nekilnojamasis turtas. Lietuvoje šis investavimo būdas pastaruoju metu itin išpopuliarėjo, tačiau jis yra daug pavojingesnis, nei daugelis žmonių įsivaizduoja. Nekilnojamojo turto rinkoje dažnai kyla kainų "burbulai". Kai daugelis žmonių gali įsigyti nekilnojamojo turto naudodamiesi beveik tik paskolomis, lobsta nekilnojamojo turto spekuliantai. Tačiau palūkanų norma gali pradėti staigiai kilti, o Jums gali pritrūkti pinigų išsimokėti paskolas. Lietuvoje veikiantys bankai paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti išduoda už labai mažas palūkanas. Tačiau beveik visų palūkanų norma yra kintanti, taigi bankai visą palūkanų svyravimo riziką užkrauna ant besiskolinančiojo pečių. Čia verta prisiminti, kad paskolų palūkanų norma priklauso nuo ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų. Mažiau nei prieš 5 metus Lietuvos VVP palūkanos buvo apie 15 proc., o paskolų palūkanos apie 10 proc. Dabar 10 metų VVP palūkanos sudaro apie 4 proc., o paskolų palūkanos - apie 5 proc. Paskolą nekilnojamajam turtui bankai išduoda keliems dešimtmečiams – ar esate tikri, kad per šį laiką VVP palūkanų norma nepakils iki minėtų 15 proc. ar net daugiau? Ką darytumėte, jei Jūsų mokamos palūkanos kad ir šiandien padidėtų 2-3 kartus? O jei dar susirgtumėte arba prarastumėte darbą? O kur dar draudimo ir remonto išlaidos? Kada nors ateis metas, kai Lietuvos, kaip ir bet kurios kitos šalies, ekonomiką apims recesija. Jeigu Jūs tuo metu negalėsite grąžinti reikalaujamos paskolos su palūkanomis, rizikuosite prarasti viską. Net jei taip neįvyks, susidursite su investicijos likvidumo problema – kylant palūkanų normai mažiau žmonių galės pasiimti paskolas, sumažės nekilnojamojo turto paklausa, galiausiai bus sunkiau būstą parduoti. Nekilnojamojo turto kainų "burbulai" yra žinomi visame pasaulyje. Kalifornijoje, Japonijoje, Honkonge arba Tailande daugybei žmonių jie atnešė finansinę katastrofą. Jiems teko palikti savo namus bankams – nekilnojamasis turtas tebuvo vertas vos pusės ankstesnės vertės. Net nebuvo prasmės mokėti likusią paskolos dalį – nusipirkti naują namą buvo pigiau, negu baigti mokėti už esamą. Taigi jei Jūsų palūkanų norma nėra fiksuota, didžiausia rizika, kurią privalote įvertinti – nežinojimas, kiek Jums gali tekti mokėti ateityje. Visos vyriausybės daro klaidų, todėl net pačios turtingiausios šalys gali patekti į blogas ekonomines situacijas. Geriausias sprendimas – pasistenkite kuo greičiau išsimokėti savo skolas, kad nerizikuotumėte prarasti savo būsto pablogėjus ekonomikai. Obligacijos (ilgalaikiai vyriausybės arba įmonių skolos vertybiniai popieriai). Obligacijos būna įvairių rūšių. Už jas garantuoja įmonės arba vyriausybės, tačiau tai klaidinga saugumo iliuzija; iš tiesų obligacijų rizika yra didesnė negu paprastai žmonės ją supranta. Kokie gi pagrindiniai obligacijų rizikos veiksniai? * Įsipareigojimų nevykdymo rizika Įmonės ir netgi vyriausybės gali turėti finansinių sunkumų ar netgi bankrutuoti ir ne tik neišmokėti Jums palūkanų, bet negrąžinti ir jau sumokėtų pinigų. Beje, pagal tai, kiek iš įmonių ir vyriausybių yra tikimasi, pastarosios nuvilia netgi dažniau nei įmonės. Reikia pavyzdžių? Jūs galėjote prarasti visą turtą Argentinoje, Brazilijoje, kaimyninėje Rusijoje. Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti. * Palūkanų normos rizika Tarkime, jeigu Jūs dabar nusipirktumėte 10-ties metų Lietuvos vyriausybės obligacijas už 4 proc. palūkanas, o palūkanų norma pakiltų iki 15 proc., Jūsų obligacijų vertė būtų labai maža. Jeigu Jums tektų parduoti jas anksčiau išpirkimo termino, tai padaryti galėtumėte tik su labai dideliais nuostoliais. * Reinvestavimo rizika Jeigu prieš 5 metus Jūs pirkote 5 metų vyriausybės obligacijas su 15 proc. palūkanomis, šiandien, atgavę po obligacijų išpirkimo visą sumą, galite ją reinvestuoti jau į nebe tokias pelningas obligacijas. Ilgesnio laikotarpių obligacijų pelnas daugiau nei 50 proc. priklauso nuo to, už kokias palūkanas Jūs reinvestuosite gautas išmokas. * Infliacijos rizika Nė viena vyriausybė nė vienoje šalyje nesugebėjo tiksliai, pagal planą kontroliuoti savo išlaidų. Kuo sėkmingiau plečiasi ekonomika, tuo labiau vyriausybės linkusios išleisti lėšas; tačiau ekonomikai ėmus buksuoti, vyriausybės nebesugeba grįžti prie mažų, pajamas iš mokesčių atitinkančių išlaidų. Politikai didesnes išlaidas ypač mėgsta planuoti prieš rinkimus. Dėl to didėja infliacija, ir, jeigu šalyje nėra stipraus centrinio banko, Jūs iš karto atsidursite pavojuje. Kita vertus, stiprus centrinis bankas tik atitolina laiką, kuomet vyriausybei reikės grąžinti skolas. Infliacija reiškia, kad dalis Jūsų obligacijų vertės yra konfiskuojama, kadangi galutinė išmoka bus išmokama valiuta, kurios vertė bus mažesnė. * Vertės svyravimai Obligacijų vertė gali svyruoti daug labiau negu akcijų kainos, ir per vienerius metus, jeigu tektų obligaciją parduoti nesulaukus išpirkimo termino, galima patirti didelių nuostolių. Išvada būtų tokia: įvertinus visus rizikos veiksnius, obligacijų pelningumas dažniausiai atrodo nepakankamas, kad apsimokėtų rizikuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas